Baltų sąšauka Pavištytyje 2022 06 21
Sesės ir broliai!
Būkite pasveikinti!
Būkite pasveikinti susibūrę ant
Pavištyčio piliakalnio, prie ežero banguojančio, po pušim siūruojančiom!
Iš įvairiausių miestų ir miestelių skubėjote, kad įlinguotumėte Baltų laisvės varpą!
Pažvelkime į Rytus, į Pietus, Į šiaurę ir į Vakarus.
Pažvelkime į Praeitį ir Dabartį, įsižiūrėkime į Ateities tolius.
Bartai, sembai, notangai, varmiai, skalviai, galindai, pagudėnai, nadruviai!
Jus šaukiame! Jūsų kovas, jūsų žygius pagerbdami lenkiamės.
Žemaičiai, kuršiai, sėliai, žiemgaliai, latgaliai, į Jus kreipiamės. Jūsų narsos įkvėpti, už laisvę, už dvasią, už tautą telkiamės.
Albinas Batavičius su triūba
Jotvingiai, sūduviai, dainuviai, į bičiulystės sąšauką skubėkite, baltų sielose drąsą ir ryžtą įžiebkite!
Aukštaičiai, naišėnai, deltuviai, lietuviai!
Jus raginame! Vienybės juosta Lietuvą apjuoskite, ugningo tikėjimo kibirkštimis laukus ir kalvas apsėkite!
1.Daina apie Lietuvą. Dainuoja „Liktužė“
Tyla pagerbkime garbingus baltų protėvius.
Pagerbkime tautos išminčius, pranašus, žynius,
dangaus ir žemės paslaptis atvėrusius, kad mes visi
gyventume pilnatvėje, vienybėje ir santarvėje su
Šviesa.
Pagerbkim Dvasios karžygius, Šviesos karius, kurie
iš amžių glūdumos į mus tauriausią meilę
spinduliuoja.
Pašlovinkime baltų atkaklumą, narsą, ryžtą. Didžių
kovų už gimtą žemę, už tikėjimą ir kalbą pakylėti,
kovų už laisvę įkvėpti nulenkim galvas.
Baltoji baltų brolija per amžius tegyvuoja!
Skamba varpai. Tylos minutė.
Mes vainikuojame garbingus mūsų probočius, tegu
apsaugo nuo klaidų jų išmintis. Tegu jų meilė įkvepia mus,
stiprina ir gina šio amžiaus gūdžioje migloj.
2. „Dainorėliai“ dainuoja „Kalnai ant kalnų“
Visi prisijungia.
Sūduvos metai atveria daug iškilių Baltų istorijos puslapių.
Prieš 150 metų pirmą kartą Sūduvos vardą paminėjo garsusis Ptolemėjus veikale „Geografija“. Sudėtingas, dramatiškas Sūduvos likimas. Tik 1422 metų rugsėjo 27 dieną, pasirašius Melno taikos sutartį, Sūduvos kraštas visam laikui buvo prijungtas prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, tad šiais metais švenčiame Sūduvos susigrąžinimo 600 metų jubiliejų.
Iš amžių glūdumos mums byloja tautos patriarchas
Jonas Basanavičius. Įsiklausykime.
Jei Lietuva iki šiai dienai gyva dar liko, tuomi mes kalti esame mūsų garbingų prosenių stiprybei bei pražilusiems mūsų piliakalniams... [...] Atsimindami mūsų senelių veikalus, tą visą kraują, kursai už liuosybę mūsų tėviškės, mūsų brangios kalbos pralietas tapo, rūpinkimės ir mes, probočių paveizdą sekdami, visuomet būti tikrais lietuviais, mylinčiais savo nuvargintą tautą, savo žemę ir tą mūsų puikią kalbą!
Šventąja ugnimi sutvirtinkime amžintąją santarvę su gimtąja žeme, su aukštuoju dangum, santarvę su garbiaisiais mūsų probočiais.
Ugnį uždega
Priimkite šią šviesią liepsną.
Ji uždegta prie Amžinos ugnies.
Tesie ji mums visiems palaiminimui.
Tesie ji ženklas, kad arti Dievybė,
kad ji visiems gyvena širdyje
ir kad mes jos akivaizdoj gyvi!
3.Daina apie ugnį – dainuoja Punsko ansamblis „Šalcinukas“
Žodis Karaliaučiaus lietuvių bendruomenės pirmininkui Sigitui Šamborskiui.
4. Skamba Vydūno giesmė, dainuoja visi ansambliai.
Mes Lietuvos vaikai
stovėsim vienširdžiai
tvirta dora,
rankoj ranka
visi už Lietuvą,
Tėvynę Lietuvą.
Skaisčiu tikėjimu,
galingu veikimu
gyvensime
ir švęsime
iš Bočių mylimą
Tėvynę Lietuvą.
Ir seksim Probočius
į šviesą tikinčius.
Akis šviesop,
širdis Dievop,
gražiai nušvis visa
Tėvynė Lietuva.
O meilė, ką yra
pati augšta šviesa,
lai šventina
ir laimina
visus ir Lietuvą,
Tėvynę Lietuvą
Mokytojos poetės Jovitos Grakavinės žodis ir eilės žemaitiškos.
5. Skamba Žemaičių daina - dainuoja „Tyklė“
6. Astridos Iristės žodis
7. Latviška daina.
Žiūrime į skrydžiui pakeltus žodžių sparnus. Ar pajėgsime suprasti, ką jie nori mums išsakyti, kokią žinią pasišovę nešti per amžių amžius? Ar įspėsime protėvių užmintą mįslę? Ar atpažinsime nuo kažkurios žvaigždės atsispindėjusią ir į mūsų žemę sugrįžusią minties šviesą?
5.Dainuoja „Šalcinukas“
Skaito Loreta L. +
Dainuoja „Liktužė“
Lietuvių tautos Išminčius Vydūnas rašė, kad išliks
[...] tie žmonės ir tos tautos gyvuos šioje audroje ir gyvės, kurios nuoširdžiai pasistengs atsibusti Didžiojo Slėpinio Šviesoje, Malonėje ir Galioje.
Prie Didžiojo slėpinio priartėti mokė Mūsų išminčiai, pranašai,žyniai. Jie keliavo šiais šventaisiais takais, meldėsi prie aukurų, siuntė žinią į Tolimuosius pasaulius. Jie vedė baltų gentis išminties takais. Čia išliko jų pėdsakai...
Pagerbdami Baltų žynius, šiandien dėkojame ir lenkiamės. Tegu jiems čiulbės, tegu jiems giedos mūsų širdys.
II dalis.
Einame prie šventųjų akmenų, kiekvienas ansamblis dainuoja po dainą. Dainuoja „Tyklė“ ir „Liktužė“, „Liepona“ Prie Šventųjų akmenų Žilieji akmenys... Kiek saugo jie prisiminimų, džiaugsmingų ir skausmingų... Kiek mena jie dainų, maldų, atodūsių, svajonių, lūkesčių, giesmių. Ir saulės šviesą ir žvaigždynų spindesį su meile glaudžia. Ir spinduliuoja mums gyvybės jėgą, ir moko mus kantrybės, ištvermės. Pajevonietė Danguolė su anūkėmis papuošė šiuos akmenis, pagerbdamos tuos amžius paslaptingus, kuriuos šie akmenys savojoj atminty išsaugojo.
Pajevonio poetės Danguolės eilėraščiai apie akmenis ir Vydūną.
Daina -Tyklė
Pagerbkime Vydūno žygdarbį, kuris į Šviesą mūsų tautą veda. Pagerbkim mūsų amžiaus pranašą filosofą, Mažosios Lietuvos kultūros tyrinėtoją, ilgametį Vydūno draugijos vadovą, Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos, Akademinio Skautų Sąjūdžio Vydūno fondo premijos laureatą Vacį Bagdonavičių, kuris Vydūno mintis skiepijo, mūsų tautos gyvybės medį stiprindamas.
V.B. rašė:
„ Vydūnas turi tokią savybę – jeigu kas prie Vydūno priartėja, tai negali nepadaryti poveikio ar įtakos. Jo asmenybės ir minčių poveikio galia didžiulė. O svarbiausias Vydūno siekis buvo, kad tauta išliktų. Jis puikiai žinojo, kad tam išlikimui kyla didžiuliai pavojai. Priespaudoje jie vienokie, laisvėje – kitokie.
Tauta yra ne dėl to, kad žmogus jai turėtų kokių priverstinių prievolių. Nori to ar nenori, bet esi tautos, kurioje gimei, dalelė. Ir tik jos dėka gali tapti dvasiškai laisvu žmogumi. Todėl ir reikalingas sąmoningas žmogaus ryšys su tauta. Tauta nėra narvas, kuris tavęs neišleidžia į platesnį pasaulį. Tauta – likimo duotoji terpė, suteikianti natūraliąsias galimybes dvasinei raiškai ir tobulėjimui, vedančiam į vienumo su Dievu pajautą. „
Ir išėjo per Vydūno gimtadienį
Vydūno žodžiai. Skaito Jolita,
Dainuoja „Liktužė“ ypatingą dainą.
Žodis Baltų ugnies saugotojui Vaidui
Dainuoja „Šalcinukas“
Ukrainos kova už laisvę /sapnuose ir tikrovėje...
Dainuoja Sofija Tuluk
Dainuoja „ Dainorėliai“
Deivės Mildos pagerbimas. Milda iš Pajevonio – Gyvybės saugotoja. Grožio kūrėja. Gėlių angelas.
Ši meilės sutartinė iš Pajevonio laukų po visą Sūduvą sklinda. Visi žino Mildos Dailydavičienės gėlių ir žolynų karalystės valdas. Visi stebisi jos darbštumu, jos stebuklingu sugebėjimu sukurti margus, kvapnius gėlių užtiesalus.
Dainuoja „Tyklė“
Vydūnas
Saule mūsun,
Tu probočiun siela!
Kaip amžiun jūros Tu gyva!
Taip valdo, veikia
nemirštama meilė!
Taip žėri išminties liepsna!
Ji pildo širdį!
Jos klausome balso!
Nušvinta Lietuva visa!
Ir tarpsta, auga
Žmonijos vienybė!
Valia taip valdo amžina!
„Liktužė“ apie saulę.
Lietuvos himnas -visi
Ant Kalno
Aukštyn tobulybėn! Nors vis dar tamsa į mus veikia!
Vienok iš troškimo bund pasiilgimo galia!
Išvystame kelią, kur vaikščiot pilnybėn mums reikia.
Pilnybėn – didybėn! Lai amžiai vis amžiams tai gaudžia.
lai gieda tai erdvės, apsako kraštai tai visi!
Labiau jau sukyla, kas šviečia: liepsnelės ir liepsnos.
Ir nyksta naktis! Jos tamsa sau gilybėje snaudžia.
Skaidrios amžinybės visur žiburiai jau pilni.
Visos pakartoja:
Skaidrios amžinybės visur žiburiai jau pilni.
Vydūnas
Gyvybei
Oi, džiaugsmas! Gyvybės nėr galo nei krašto matyti!
Nauja` vis iš naujo! Atspind iš visų ji gražiai!
Tu aš ir aš tu, ir toliau taip be galo vėl tu!
Visi tik gyvybėj gyvenam, vienos jos gimdyti,
Ji žodis, kurs skamba per amžius ir šviečia gyvai.
Vydūnas
Tautai
...Mums rodosi, kad mūsų tauta laisva. Ir nuolat girdime sakant, ji nepriklausoma. Bet skaidriosios akys mato, kad mūsų tauta tėra nepriklausoma gyvenimo paviršiaus dalykuose. Ir jos mato, kad ir tai laisvei gresia pavojus, kadangi kitos, būtent esmingosios, laisvės nėra.
[...]tie žmonės ir tos tautos išliks gyvos šioje audroje ir gyvės, kurios nuoširdžiai pasistengs atsibusti Šviesoje, Malonėje ir Galioje to Didžiojo Slėpinio, kurį atsimename tardami tyliai širdyje žodžius: Maloningas Dieve!”
...Tik vienu būdu galima žmones gelbėti, kurie nori pareiti į šviesesnę sąmonę, o krypsta į kitas tautas. Reikia pačiam tiek aukštai dvasioje ir doroje kilti, kiek tiktai galima, ir savo dvasios gyvybę lietuvišku būdu apreikšti. Tuomet bus ir kitiems kuo augintis pasiliekant savo tautoj.
... laikas auginti žmoniškąją didybę ir ją apreikšti žodžiu, veikimu ir gyvenimu. Lietuvių tauta turi prisidėti prie bendrojo žmonijos kilimo. Ji turi įnešti į žmonijos gyvenimą tam ypatingus akstinus. Tik tuomet ji turi tiesą išlikti. Tik tuomet ji yra gyva žmonijos šaka.
Vydūnas
>